Įvadas

Žmonės yra įvairūs. Visi turime skirtingų gebėjimų ir negalių. Visų pirma visi turime teisę būti laukiami bet kurioje mus dominančioje erdvėje. Mėgautis kultūra. Įgyti žinių. Dalytis maloniomis akimirkomis su mus supančiais žmonėmis.

Galimybė naudotis kultūra be diskriminacijos yra teisė. Tai teigiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Taip pat ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Nepaisant to, neįgalieji labai dažnai atsiduria visuomenės atskirtyje. Pavyzdžiui, kultūros erdvėje jie negali lankytis taip pat, kaip didžioji visuomenės dalis. Taip atsitinka dėl to, kad trūksta galimybių naudotis vietomis, paslaugomis ar turiniu.

Muziejininkai nuo neatmenamų laikų nerimauja dėl šios problemos. Jiems kyla iššūkių teikti paslaugas įvairiems žmonėms, turintiems skirtingų poreikių. Prieinamumas muziejuose apima daugybę funkcijų ir paslaugų. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos sistemos tokiose vietose kaip informacijos stalai. Ten žmonės su klausos aparatais turi galimybę bendrauti su darbuotojais.

Prieinamumas padeda žmonėms judėti erdvėse lengviau. Vienas prieinamumo pavyzdžių yra informacijos, reikalingos planuojant apsilankymą muziejuje, pateikimas. Tai vadinama „Prieinamumo grandine“ (žr. 1 priedą). Šiame modulyje pateiksime gerosios prieinamumo praktikos pavyzdžių.

Kas?

Prieinamumo grandinė

Asmenys su negalia turi žinoti, ar jie gali lengvai atvykti į muziejų. Pavyzdžiui, prieinamas viešojo transporto maršrutas. Taip pat jie turi žinoti, ar muziejus turi pritaikytas patalpas. Pavyzdžiui, patalpos su pritaikytais tualetais. Kitas dalykas, į kurį atsižvelgia lankytojai prieš atvykdami į muziejų, yra jo teikiamos paslaugos. Pavyzdžiui, ar yra darbuotojų, kurie moka gestų kalbą.

Puikus pavyzdys – Britų muziejaus (Londonas) svetainė. Joje yra visi prieinamumo grandinės elementai. Muziejuje yra daug prieinamų funkcijų ir paslaugų. Taip pat vienoje iš svetainės skilčių „Prieinamumas muziejuje“ pateikiama išsami informacija asmenims su negalia. Todėl lankytojams lengva iš anksto suplanuoti savo apsilankymą bei atvykti į muziejų, jį aplankyti ir išvykti be problemų.

paveikslėlis. Britų muziejaus svetainė

Socialinės istorijos

Autizmo spektro sutikimą turintiems asmenims nauja situacija gali būti didžiulė patirtis. „Socialinės istorijos“ yra naudinga priemonė. Jos paruošia ASS turintį asmenį susidoroti su socialiniu įvykiu ar situacija. Jos taip pat padeda asmeniui suprasti, kaip gali elgtis kiti. Netgi kaip jie turi reaguoti konkrečioje situacijoje. Štai vienas pavyzdys:

paveikslėlis. San Diego gamtos istorijos muziejaus (The Nat) – socialinė istorija

Praktinis pavyzdys

Apmąstykime.

1 atvejis: Danielius gatvėje pamato plakatą. Plakate rašoma apie naują mokslo muziejaus ekspoziciją. Svarbu pažymėti, kad muziejus yra už kalno, o Danielius yra riboto judumo žmogus. Jis pasižiūri interneto svetainėje, ar muziejus yra prieinamas, ir sužino, kad taip, bet yra problema. Nėra informacijos apie nustatytą maršrutą. Tuomet Danielius įsijungia „Google Maps“ ir pamato, kad autobusų stotelė yra šlaito apačioje. Kadangi jis nebuvo tikras, ar galės pasiekti muziejaus duris, į muziejų nenuvyko.

Nustatyti sunkumai: muziejus pritaikytas asmenims su judėjimo negalia. Lauke esančios erdvės nėra pritaikytos. Asmenys su judėjimo negalia, kurie į muziejų atvyksta viešuoju transportu, negali saugiai patekti į muziejų.

Pasakykite kelis problemos sprendimo būdus: ______________________________

Kaip?

Dabar jūsų eilė! – Sukurkite socialinę istoriją, atitinkančią jūsų realybę.

Socialinėje istorijoje turi būti šie elementai:

• pavadinimas;
• įvadas;
• dėstymas;
• išvada.

Kalba

Socialinė istorija turėtų būti parašyta švelnia ir padrąsinančia kalba. Istorija turi nuraminti, paruošti ir pamokyti asmenį, kai jis susidurs su tam tikra situacija. Be to, scenarijus turėtų būti parašytas lengvai suprantama kalba.

Joje turėtų būti aprašomųjų sakinių, suteikiančių kontekstą ir atsakymų į šiuos klausimus: kur, kada, kas, ką, kaip ir kodėl?

Štai aprašomojo sakinio pavyzdys:

• „Vykstame į Autry muziejų. Kai pamatysime didelį oranžinį pastatą su baltomis raidėmis, žinosime, kad esame ten!“
• „Kodėl muziejuje galima nešiotis rankines, o kuprinių – ne? Todėl, kad su kuprine galite lengvai atsitrenkti į meno kūrinius, net nenorėdami to padaryti. Mes norime, kad jūs grožėtumėtės menu, bet turite ir jį saugoti.“

Švelnus ir padrąsinantis sakinys turėtų padėti asmeniui, pavyzdžiui:

• „Išvykdami įsitikinkite, kad turite visus savo daiktus.“
• „Jei tą dieną planuojate grįžti į muziejų, pasilikite apyrankę.“

Įrankiai:

Hemingwayapp.com – tai rašymo ir redagavimo įrankis. Jis padeda pagerinti rašymą ir paverčia tekstą lengvai suprantama kalba.

Lengvai suprantamos kalbos gidas

Pavyzdžiai:

San Diego gamtos istorijos muziejus – The Nat | Social Stories (sdnhm.org)

Autry muziejus – Social Stories | Autry Museum of the American West (theautry.org)

Šaltiniai:

„Museums for All“ – lengvai naudojama paieškos sistema. Ši svetainė padeda potencialiems lankytojams palyginti skirtingų vietų informaciją bei suteikia galimybę asmenims sekti prieinamumo grandinę.

Praktinė užduotis

1 užduotis

Kaip jau minėta, planuodami apsilankymą muziejuje žmonės turėtų lengvai rasti informaciją (prieinamumo grandinė).

Raskite dviejų svetainių pavyzdžius. Vienoje turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kad negalią turintis asmuo galėtų vadovautis prieinamumo grandine, o kitoje svetainėje – nėra informacijos.

Pavyzdžiai:

• Svetainė, kurioje pateikiama pakankamai informacijos apie muziejaus prieinamumą: Accessibility | Museu Nacional d’Art de Catalunya
• Svetainė, kurioje nėra pateikiama pakankamai informacijos apie muziejaus prieinamumą: Moco Museum

Dabar jūsų eilė rasti du tokius pavyzdžius.

Priedas